+370 6333 7870
Lietuvių

Dažniausi burnos vėžio požymiai yra žaizdelė ar opa, kuri negyja ilgiau nei 2 savaites, balta ar raudona dėmė, guzelis ar sukietėjimas, skausmas ryjant, tirpimas, be aiškios priežasties klibantys dantys ir guzas kakle ar užkimimas. Daugumą tokių pakitimų lemia nekenksmingos priežastys. Vis dėlto burnos vėžys ankstyvoje stadijoje gali visai neskaudėti, todėl užsitęsusį požymį verta parodyti odontologui ar šeimos gydytojui.

Toliau rasite 7 požymius ir aiškų laiką, kada kreiptis, rizikos veiksnius, ką patikrina odontologas ir kaip Lietuvoje nuo 2025 m. organizuojama ankstyvoji diagnostika. Tekstas skirtas bendram supratimui ir apžiūros nepakeičia: diagnozę nustato tik gydytojas.

Odontologinis veidrodėlis, marlė, pirštinės ir burnos mokomasis modelis su liežuviu
Iliustracija. Burnos gleivinės apžiūrai užtenka veidrodėlio, šviesos ir kelių minučių įprasto vizito metu.

Ar kiekviena žaizdelė burnoje yra pavojinga?

Ne. Dauguma žaizdelių burnoje yra nekenksmingos ir, NHS duomenimis, užgyja savaime per savaitę ar dvi. Dažniausios jų priežastys yra įsikandimas į skruostą, nusideginimas karštu maistu, trinantis protezas, aštrus plombos ar danties kraštas, stresas ir nuovargis.

Burnos vėžys yra palyginti retas. Pagal Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) GLOBOCAN 2024 įverčius, paskelbtus 2026 m. rugsėjį, Lietuvoje 2024 m. lūpų ir burnos ertmės vėžys nustatytas maždaug 227 žmonėms, o burnaryklės vėžys dar maždaug 115. Todėl svarbu ne bijoti kiekvienos opelės, o žinoti, kada laukti nebeverta.

7 burnos vėžio požymiai, kuriuos verta parodyti gydytojui

Svarbiausias kriterijus yra laikas: pakitimas, kuris neišnyksta per 2 savaites, turi būti apžiūrėtas. Tokia riba numatyta sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje tvarkoje. JK NHS kreiptis pataria, jei opa negyja ilgiau nei 3 savaites, tačiau Lietuvoje vadovaukitės griežtesne 2 savaičių riba.

  1. Negyjanti žaizdelė ar opa ant liežuvio, skruosto, dantenos ar lūpos, ypač didesnė nei 0,5 cm ar lengvai kraujuojanti.
  2. Balta dėmė (leukoplakija), kurios negalima nuvalyti. Dažniausiai ji nepiktybinė, tačiau NHS nurodo nedidelę tikimybę, kad ilgainiui ji gali virsti vėžiu.
  3. Raudona dėmė (eritroplakija): raudonas ar raudonai baltas gleivinės plotelis be aiškios priežasties, pavyzdžiui, nudegimo.
  4. Guzelis ar sukietėjimas lūpoje, skruoste, liežuvyje ar dantenoje, kuris nemažėja.
  5. Skausmas ar sunkumas ryjant ir kramtant, jausmas, kad gerklėje kažkas įstrigo, į ausį plintantis skausmas.
  6. Tirpimas, klibantys dantys ar nebetinkantis protezas: lūpos ar liežuvio tirpimas, be aiškios priežasties pradėję klibėti dantys, staiga trinti pradėjęs protezas. Šiuos požymius mini ir Amerikos vėžio draugija.
  7. Guzas kakle (dažnai padidėjęs limfmazgis) ar nepraeinantis užkimimas ir balso pokytis.
PožymisDažnesnė nekenksminga priežastisKada kreiptis
1. Žaizdelė ar opaĮsikandimas, afta, trinantis protezasNegyja per 2 savaites arba didesnė nei 0,5 cm
2. Balta dėmėNuvalomos apnašos, pienligėNenuvaloma ir neišnyksta per 2 savaites
3. Raudona dėmėNudegimas, sudirginimasNeišnyksta per 2 savaites
4. GuzelisTrauma, trynimasNemažėja per 2 savaites
5. Skausmas ryjantGerklės ar dantų uždegimasNepraeina per 2 savaites arba stiprėja
6. Tirpimas, klibantys dantysDantenų liga, nusidėvėjęs protezasTirpimas be priežasties: per kelias dienas
7. Guzas kakle, užkimimasPeršalimas, gerklės infekcijaNeišnyksta per 2 savaites

Jei staiga tampa sunku kvėpuoti ar ryti arba gausiai kraujuoja ir kraujavimas nesiliauja, skambinkite 112.

Kas didina burnos vėžio riziką?

Didžiausią įtaką turi tabakas ir alkoholis, o jų derinys riziką padidina dar labiau. Cancer Research UK vertinimu, Jungtinėje Karalystėje apie 17 % burnos vėžio atvejų susiję su rūkymu, o apie 35 % su alkoholiu.

  • Tabakas bet kokia forma: cigaretės, pypkė, cigarai, kramtomasis tabakas.
  • ŽPV ir burnos vėžys: žmogaus papilomos virusas daugiausia siejamas su burnaryklės, t. y. liežuvio šaknies ir tonzilių, vėžiu.
  • Saulė: NHS nurodo, kad ilgas buvimas saulėje ar soliariumai gali lemti lūpų vėžį.
  • Amžius ir sveikata: rizika didėja su amžiumi, taip pat esant susilpnėjusiam imunitetui, leukoplakijai ar anksčiau sirgus vėžiu.

Ką odontologas patikrina per įprastą apžiūrą?

Burnos gleivinės apžiūra yra įprasto vizito dalis, užtrunka porą minučių ir neskauda. Odontologas apžiūri:

  • lūpas, skruostų vidinį paviršių ir dantenas;
  • liežuvį iš viršaus, šonų ir apačios bei burnos dugną;
  • kietąjį ir minkštąjį gomurį;
  • kaklo ir pažandės limfmazgius, kuriuos apčiuopia pirštais.

Burnos gleivinės ir liežuvio apžiūra yra įprasta odontologo konsultacijos ar profilaktinės apžiūros dalis, todėl atskiro vizito tam nereikia. Kainoraštyje nurodyta, kad profilaktinė apžiūra kainuoja 20 €, o konsultacija 30 € (bendrųjų paslaugų kainos).

Apatinio žandikaulio mokomasis modelis, odontologinis veidrodėlis ir vizito kortelė šalia apžiūros lempos
Iliustracija. Įprastos profilaktinės apžiūros metu odontologas per kelias minutes apžiūri ir burnos gleivinę.

Kur pasitikrinti dėl burnos vėžio Lietuvoje?

Pirmasis žingsnis yra jūsų odontologas, burnos higienistas ar šeimos gydytojas. Nuo 2025 m. sausio 1 d. galioja sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1212 patvirtinta burnos, veido ir žandikaulių srities vėžio ankstyvosios diagnostikos tvarka.

  1. Pirminė patikra. Suaugusiam pacientui apsilankius pas odontologą ar burnos higienistą, apžiūrima burna. Radus pakitimų, būklė vėl vertinama po 14 dienų.
  2. Specializuota patikra. Jei žaizda negyja ilgiau nei 2 savaites, pakitimas didesnis nei 0,5 cm, sutrikęs lūpos ar liežuvio jutimas arba išauga lengvai kraujuoja, atliekama specializuota patikra, apimanti ir limfmazgius.
  3. Specialisto konsultacija. Prireikus pacientas siunčiamas pas veido ir žandikaulių chirurgą ar otorinolaringologą (ausų, nosies ir gerklės gydytoją).
  4. Gydymas. Nustačius vėžį, jis gydomas vienoje iš keturių įstaigų: Nacionaliniame vėžio institute, Kauno klinikose, Santaros klinikose arba Klaipėdos universiteto ligoninėje.

Tai nėra atskira patikros programa su kvietimais: patikra atliekama įprasto vizito metu. Europos kodeksas prieš vėžį organizuotą patikrą rekomenduoja tik storosios žarnos, krūties, gimdos kaklelio ir plaučių vėžiui.

Kaip sumažinti burnos vėžio riziką?

Europos kodeksas prieš vėžį (5-asis leidimas, 2025 m.) pateikia kelis aiškius patarimus, kurie tiesiogiai susiję ir su burna.

  • Nerūkykite ir nevartokite jokio tabako ar elektroninių cigarečių; jei rūkote, meskite.
  • Venkite alkoholinių gėrimų.
  • Saugokitės per didelės saulės, naudokite apsaugą nuo saulės, taip pat ir lūpoms, nesilankykite soliariumuose.
  • Skiepykite mergaites ir berniukus nuo ŽPV šalyje rekomenduojamo amžiaus.
  • Reguliariai tikrinkitės pas odontologą ir nepamirškite profesionalios burnos higienos. Minėta tvarka numato per patikrą įvertinti ir plombų bei protezų kokybę, o netinkamos plombos ir protezai turi būti sutvarkyti.

Ką daryti pastebėjus vieną iš požymių?

Nepanikuokite, bet ir nelaukite mėnesių. Dauguma pakitimų pasirodo esą nepiktybiniai, o anksti pastebėtą ligą, NHS teigimu, paprastai lengviau gydyti.

  1. Užsirašykite pas odontologą ar šeimos gydytoją ir pasakykite, kada pastebėjote pakitimą.
  2. Gydytojas apžiūrės burną, prireikus pašalins dirgiklį, pavyzdžiui, aštrų danties kraštą, ir paskirs kontrolinį vizitą po 2 savaičių.
  3. Jei pakitimas išlieka, specialistas gali paimti biopsiją, t. y. nedidelį audinio mėginį laboratoriniam tyrimui. Tik ji patvirtina arba paneigia diagnozę.

Miško klinikoje konsultuoja gydytojas veido ir žandikaulių chirurgas Donatas Kubilius, atliekantis burnos chirurgijos procedūras, o nustatytas vėžys gydomas minėtose specializuotose įstaigose. Registracijos telefoną rasite kontaktų puslapyje.

Šaltiniai

Dažniausiai užduodami klausimai apie burnos vėžį

Ar burnos vėžys pradžioje skauda?

Nebūtinai. Ankstyvi pakitimai, pavyzdžiui, balta dėmė, dažnai visai neskauda, todėl skausmas nėra patikimas ženklas. Svarbiausias kriterijus yra laikas: jei žaizdelė, dėmė ar guzelis neišnyksta per 2 savaites, užsirašykite apžiūrai net ir tada, kai niekas nevargina. Nepraeinantis skausmas burnoje ar sunkumas ryjant taip pat yra priežastis kreiptis, tačiau laukti, kol atsiras skausmas, neverta.

Kodėl šiame straipsnyje nėra burnos vėžio nuotraukų?

Sąmoningai. Internete ieškomos „burnos vėžys nuotraukos“ dažniau gąsdina, nei padeda: ta pati balta ar raudona dėmė gali būti nekenksmingas sudirginimas, grybelinė infekcija arba pakitimas, kurį reikia ištirti. Palyginti savo burną su nuotrauka patikimai neįmanoma, nes svarbu vieta, dydis, kietumas ir trukmė. Daug saugiau parodyti pakitimą odontologui, o abejotinais atvejais diagnozę patvirtina ar paneigia tik biopsija.

Ar Lietuvoje yra burnos vėžio prevencinė programa?

Atskiros programos su kvietimais, kokios veikia gimdos kaklelio ar krūties vėžiui, nėra. Nuo 2025 m. sausio 1 d. galioja tvarka, pagal kurią odontologas ar burnos higienistas burną dėl vėžio požymių patikrina įprasto vizito metu. Iš PSDF biudžeto ši patikra apmokama kartą per metus įstaigose, sudariusiose sutartį su ligonių kasa. Kitose klinikose apžiūra kainuoja pagal jų kainoraštį.

Balta dėmė ant liežuvio: ar tai pavojinga?

Dažniausiai ne. Balkšva danga ant liežuvio nugarėlės yra bakterijų ir negyvų ląstelių sluoksnis, kurį galima nuvalyti; apie tai rašome straipsnyje apie liežuvio valymą. Nuvalomos baltos apnašos gali būti ir pienligė (grybelinė infekcija). Įtarimą kelia dėmė, kurios nuvalyti negalima ir kuri neišnyksta per 2 savaites, ypač ant liežuvio ar po juo. Tokią dėmę turi apžiūrėti odontologas.

Kaip ŽPV susijęs su burnos vėžiu?

Kai kurie žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipai daugiausia siejami su burnaryklės vėžiu, t. y. liežuvio šaknies ir tonzilių sritimi. Cancer Research UK duomenimis, Jungtinėje Karalystėje ŽPV lemia maždaug pusę burnaryklės vėžio atvejų, o su burnos ertmės vėžiu ryšys gerokai silpnesnis. Europos kodeksas prieš vėžį rekomenduoja skiepyti nuo ŽPV ir mergaites, ir berniukus šalyje rekomenduojamo amžiaus.

Ar burnos vėžys gali atsirasti nerūkančiam žmogui?

Taip, nors rizika mažesnė. Be tabako, svarbūs veiksniai yra alkoholis, ŽPV, ilgas buvimas saulėje (lūpoms), susilpnėjęs imunitetas ir vyresnis amžius, o dalies atvejų priežastis lieka neaiški. Todėl požymio nereikėtų nurašyti vien dėl to, kad nerūkote. Jei pakitimas burnoje neišnyksta per 2 savaites, parodykite jį odontologui ar šeimos gydytojui.

Ar reikia siuntimo pas veido ir žandikaulių chirurgą įtarus burnos vėžį?

Ne, siuntimo nereikia, tačiau gydytojas turi užpildyti formą E025 su įtarimo kodu Z03.1. Taip Lietuvos odontologų rūmai paaiškina tvarką, kai įtariamas galvos ar kaklo navikas ir pacientas siunčiamas pas veido ir žandikaulių chirurgą, burnos, veido ir žandikaulių chirurgą ar otorinolaringologą. Kadangi priimanti įstaiga šios formos be siuntimo nemato, ją užpildęs gydytojas turi padėti pacientui užsiregistruoti konsultacijai.

Ką reiškia, jei odontologas liepia ateiti po 2 savaičių?

Tai įprasta ir saugi praktika, o ne ženklas, kad rastas vėžys. Lietuvos tvarkoje numatyta, kad, radus pakitimą burnoje, būklė vėl įvertinama po 14 dienų. Per tą laiką dažnai užgyja įsikandimų ar trinančio protezo sukeltos žaizdelės, ypač pašalinus dirgiklį. Jei pakitimas išlieka, pacientas siunčiamas specialisto konsultacijai, todėl kontrolinio vizito nepraleiskite.