Periimplantitas yra uždegiminė liga aplink dantų implantą, kai kartu nyksta jį laikantis kaulas. Kraujavimas, paraudimas ar pūliavimas yra priežastis kreiptis į odontologą, tačiau vien iš šių požymių diagnozės nustatyti negalima. Aplink implantą gali būti ir tik gleivinės uždegimas, vadinamas periimplantiniu mukozitu. Šis straipsnis skirtas ilgalaikei implantų sveikatai, kai implantas jau naudojamas, o ne pirmųjų dienų po operacijos gijimui.
Kokius pokyčius aplink implantą verta pastebėti?
Atkreipkite dėmesį į pasikartojantį kraujavimą valant, paraudusią ar patinusią gleivinę, pūliavimą ir jos atsitraukimą. Kartais atsitraukus audiniams tampa matoma metalinė implanto dalis. Šiuos pokyčius turi įvertinti odontologas, net jei implantas iki tol nekėlė rūpesčių. Pagrindinius ligos požymius apibrėžia tarptautinis periimplantinių ligų klasifikacijos susitarimas.
Skausmo nebuvimas nereiškia, kad audiniai sveiki. SDCEP klinikinėse rekomendacijose nurodoma, kad skausmas dažniau pasireiškia ūmios infekcijos metu. Todėl nereikia laukti, kol pradės skaudėti kramtant. Jei kraujavimas kartojasi, registruokitės apžiūrai, o ne spręskite apie implanto būklę tik pagal savijautą.
Kuo mukozitas skiriasi nuo periimplantito?
| Būklė | Kas pažeidžiama? | Ką reikia įvertinti? |
|---|---|---|
| Periimplantinis mukozitas | Aplink implantą esanti gleivinė. Ligai būdingo kaulo nykimo nėra. | Uždegimo požymius ir tai, ar nėra kaulo pokyčių, būdingų periimplantitui. |
| Periimplantitas | Gleivinės uždegimą lydi progresuojantis implantą laikančio kaulo nykimas. | Klinikinius matavimus ir kaulo lygį rentgeno vaizde, jei įmanoma, palyginant su ankstesniais duomenimis. |
Po implantacijos kaulas iš pradžių persitvarko. Šis pradinis procesas savaime nėra periimplantitas. Gydytojas vertina, ar kaulo netenkama daugiau, nei paaiškina pradinis persitvarkymas, ir ar yra uždegimas. Šią skirtį apibrėžia SDCEP mukozito rekomendacijos. Kraujavimo nuotrauka ar vienas matomas simptomas kaulo būklės neparodo.
Kaip odontologas nustato, kas vyksta?
Per apžiūrą vertinamos apnašos, gleivinės būklė, kraujavimas ir pūliavimas švelniai zonduojant. Matuojamas audinių vagelės ar kišenės gylis aplink implantą ir ieškoma pokyčių nuo ankstesnių matavimų. Tai profesionalus tyrimas: patiems zonduoti ar bandyti išvalyti po gleivine aštriais įrankiais nereikia.
Kaulo lygiui įvertinti naudojama rentgeno nuotrauka. Ankstesni vaizdai padeda atskirti pradinį kaulo persitvarkymą nuo vėlesnio nykimo. SDCEP ištyrimo rekomendacijos pabrėžia pradinių duomenų ir jų palyginimo reikšmę. Jei implantas įsriegtas kitoje klinikoje, naudinga atsinešti turimus gydymo dokumentus arba suderinti ankstesnių nuotraukų perdavimą.
Per vizitą pasakykite, kada pastebėjote pokyčius, kada implantas paskutinį kartą tikrintas ir kaip jį valote. Galite paklausti: „Ar uždegimas apima tik gleivinę, ar yra ir kaulo nykimo?“
Ar tai tas pats, kas „implanto atmetimas“?
Kasdienėje kalboje šiuo žodžiu apibūdinamos skirtingos problemos. Jis nepasako, ar implantas neprigijo po operacijos, ar uždegimas atsirado aplink jau naudojamą implantą. Prigijimui ir laikotarpiui po implantacijos skirtas implanto gijimo straipsnis. Jei operacija atlikta neseniai, apie naujus ar stiprėjančius simptomus praneškite operavusiam gydytojui. Vėliau atsiradęs kraujavimas ar pūliavimas taip pat turi būti ištirtas, tačiau savaime nepatvirtina „atmetimo“.
Kas didina uždegimo riziką?
Svarbūs veiksniai yra apnašų kaupimasis, nepakankama kasdienė priežiūra ir praleidžiami palaikomieji vizitai. Gydytojas taip pat įvertina buvusį ar esamą periodontitą, rūkymą, diabetą bei tai, ar protezo forma leidžia gerai išvalyti implantą. SDCEP rizikos apžvalgoje šie veiksniai aptariami individualaus vertinimo kontekste. Jie neleidžia vienam žmogui tiksliai nustatyti ligos priežasties ar numatyti, kad implantas būtinai bus prarastas.
Jei anksčiau gydytas periodontitas aplink natūralius dantis, pasakykite apie tai implantą prižiūrinčiam gydytojui. Ši istorija svarbi planuojant ilgalaikę priežiūrą.
Kaip gydomas periimplantitas?
Gydymo tikslas yra kontroliuoti uždegimą ir išsaugoti prižiūrimą, funkcionuojantį implantą, kai tai įmanoma. Europos periodontologų federacijos (EFP) gairių santraukoje pateikiama tokia eiga:
- Pradinis nechirurginis gydymas. Profesionaliai šalinamos apnašos, mokoma tinkamos kasdienės priežiūros ir valdomi rizikos veiksniai. Vertinama, ar protezas netrukdo išvalyti implanto.
- Pakartotinis vertinimas. Tikrinama, kiek sumažėjo uždegimas, ar išlieka kraujavimas, pūliavimas ir gilios kišenės.
- Tolesnis planas. Pasiekus gydymo tikslus tęsiama palaikomoji priežiūra. Jei jų pasiekti nepavyksta, gali reikėti chirurginio gydymo, kurį atlieka tam pasirengęs gydytojas.
Ne kiekvieną implantą pavyksta išsaugoti. Kai kuriais atvejais svarstomas pašalinimas, o gydymo rezultatą numatyti sudėtinga. Konkretaus metodo pasirinkimas priklauso nuo ištyrimo ir gydytojo kompetencijos.
Vien skalavimo priemonė profesionalaus gydymo nepakeičia. SDCEP nerekomenduoja rutiniškai skirti vietinių ar sisteminių antibiotikų periimplantitui pirminėje odontologinėje priežiūroje. Savarankiškai pradėti antibiotikų ar vartoti likučių nuo ankstesnio gydymo nereikėtų; dėl vaistų sprendžia gydytojas.
Ką turi parodyti kontrolinis vizitas?
Kontrolė yra gydymo dalis. Vien sumažėjusio paraudimo ar geresnės savijautos nepakanka. Gydytojas palygina kraujavimą, pūliavimą ir audinių matavimus, vertina valymo kokybę bei protezo priežiūros galimybes. Kaulo būklė stebima rentgeno nuotraukomis pagal klinikinį poreikį. Tuomet sprendžiama, ar galima pereiti prie palaikomosios priežiūros, ar reikia papildomo gydymo.
EFP klinikinės gairės numato individualų palaikomosios priežiūros planą ir reguliarų implantą supančių audinių vertinimą. Vizitų dažnis priklauso nuo rizikos, atlikto gydymo ir audinių būklės. Vizito pabaigoje išsiaiškinkite tris dalykus:
- Kada numatyta kontrolė ir kokius duomenis gydytojas per ją lygins?
- Kaip išvalyti konkrečią vietą, kurioje kaupiasi apnašos?
- Kas atliks kitą gydymo etapą arba kur būsite siunčiami, jei būklė negerės?
Kaip prižiūrėti implantą kasdien?
Paprašykite parodyti valymo techniką būtent Jūsų vainikėliui ar protezui. Tarpdančių šepetėlių dydis ir kitos priemonės parenkamos pagal tarpus bei konstrukciją. Naudinga ne tik stebėti demonstravimą, bet ir pačiam parodyti, kaip valote: taip lengviau pastebėti nepasiekiamą vietą. Tokį individualų mokymą ir jo atnaujinimą numato EFP gairės. Profesionalios priežiūros paskirtis aptarta burnos higienos puslapyje.
Kada pagalbos reikia skubiau?
Stiprėjantis skausmas, pūliavimas ar didėjantis patinimas yra priežastis susisiekti su odontologu ir nelaukti planinės kontrolės. Jei labai tinsta burna, sunku ryti, kalbėti ar kvėpuoti, reikia skubios medicinos pagalbos. Tai NHS aprašyti sunkios burnos infekcijos pavojaus požymiai, o ne periimplantito diagnozė. Lietuvoje sutrikus kvėpavimui ar kilus grėsmei gyvybei skambinkite 112.
Jei pastebite pokyčių aplink jau naudojamą implantą, dėl apžiūros susisiekite klinikoje nurodytais kontaktais. Bendri implantavimo ir priežiūros klausimai aptarti dantų implantacijos puslapyje.
Šaltiniai
- Berglundh ir kt. Periimplantinių ligų ir būklių klasifikacijos susitarimas, 2018 m.
- Herrera ir kt. EFP S3 lygio periimplantinių ligų prevencijos ir gydymo gairės, 2023 m., ypač 4.3, 5.3 ir 7 skyriai.
- EFP: periimplantito gydymo gairių grafinė santrauka.
- SDCEP: mukozitas, periimplantitas, audinių ištyrimas ir rizikos veiksniai.
- NHS: burnos infekcijos pavojaus požymiai; Bendrasis pagalbos centras: kada skambinti greitajai medicinos pagalbai.