Sakondė kielims ėr bruksizma gidims Klaipieduo

Gidītuos odontuologs Lauras Smilgevičius aple sakondi ėr bruksizma:

Tēp jau sukurts šis pasaulis, kad niēko niera amžino ėr vėsks lākui biegont dievisi. Ne ėšimtis ėr dontys. 

„Noli equi dėntes inspicere donati“, „dovonotam arkliui i dontis nežiūrima“. Visiēms puikiā žinoms posakis, kuris atiejo dar ėš žilas sėnovies, kā perkont arkli pagal dontu nudilima buvo sprėndžiama aple jo amžiu. Ponašiā ėr so žmoniemis, nors yra ėr skirtumu. Mes gi ne arkliā, ėr avižas niera mūsa pagrindinis māsts, tad ėr dontys valgont mums nelabā jau ėr dyla. Bet mūsa dontis „ieda“ kita bieda, bruksizms arba kitāp, dontu griēžims. Ėr nors bobulyties visad sakydava, kad če diel kirminu, pasirodo, nie velnio... Pagrindinie priēžastis, šioulākinis mūsa gyvėnimo temps, itampa ėr stress. Visa tā mes bondom dontimis sumalt i miltus... Ėr ėš tikro, pasirodo, griēžiont dontimis streso hormons grēčiau pasišalina ėš mūsa orgonizmo.

Deja, bruksizma metu kėnčia ne tik mūsa dontys, dyla, trupa, skyla, atsironda paslonkums. Šis process gali ėšprovokouti ėr galvas, sprondo, apatinio žondikaulio sonario skausmus, migrėna. Būna, kad žmogus jaučiasi lyg visa nakti dirbes, o pu tokiu „darbu“ kartās tēp surakina žondikaulius, kad net sunku prasižioti.

Problema didžiulie, bet ivēkiama. O ėš tikruju, aš dažnā susiduriu so tou, kad gona sunku pacientou irodyti, kad jis griēžia dontimis ar nervingā jous sukondinieja, galbūt net diēnas metu.

Lāku pastebiejus ėr pacientou pripažinus bieda, gidims dažniausiā būna daugiau profilaktinio pobūdžio: apsauginies kapas, paviēniu dontu atplombavims (donties atstatyms plomba), galbūt kitu provokoujončiu faktoriu, esončiu bornuo, pašalinims ėr ponašiā. Tā niera nē dėdlē brongu, nē sudietinga... Bet kā turim jau isisėniejusia bieda, kā dontys nudile perpus ėr daugiau, va če jau prasideda „linksmybies“. Dažnā pacientou būna jautrūs dontys, māsts lėnda i tarpdončius, niera viētas padaryti paviēnes protezavimo restauracijs, kėnčia estetika, žmogus atrodo žymiā vyresnis, labiau ėšryškieja raukšlies ėr ponašiā.

Tokiu atveju mums ėr rēkalings sakondė pakelims, nudilusiu dontu aukščio atstatyms. Gidims užima nemažā lāko ėr pastongu, nes rēkia atstatyti vėsus dontis. Gerā bėnt jau tiēk, kad tobuliejont plomboms mums neberēkia visu dontu protezouti (apmauti vānikieliās). Tēp dažniausiā darydavom onksčiau, o nojau galim prarasta donties aukšti atstatyti tiēsiog plomboujont. Tēp ėr gidima kaina tampa draugiškesnie, ėr dontis tausojams, nes neberēkia jo šlifouti.

Nors bruksizms ėr itin paplites šiās lākās, bet aple ji žinoma jau nou sėnu sėnovies. Aš dažnā net miegstu pacitouti Biblija, kuriuo, kalbont aple pragaro tamsybes ėr kits negonds, ne karta paminieta: „Tėn bus verksms ėr dontu griēžims“. Rēškia, bruksizms niera naujovie, o biedu žmoniems kelia jau tūkstončius metu. Ėr kā pagalvoji, kokio rimtumo tā turiejo būti problema, kad net Švėntajame Rašte aple tā užsimėnama... 

Yra dar viēns vēksnys, kuris turi stipria itaka dontu nusidieviejimui, bet yra ėšskirtinā šiu lāku bieda. Tā rūgštiēs sukelts dontu audiniu cheminis tirpims (erozija). Sėnovies žmonies šias problemas neturiejo. Ji atsirado kartu so „Coca-Cola“, kava, ėnergetiniās gierimās, „čipsās“ ėr ponašiā. Erozijas dėdlē dažnā pastebimas ėr turint skrondžio refliuksa ar bulimijas atvejās. Tada donties audiniā tampa dar labiau pažēdžiami ėr nusidieviejims igauna visā kitoki pagrēti...