Patikrinta: Gydytojas odontologas Lauras Smilgevičius
Dantenų uždegimas (gingivitas) yra dažna priežastis, kodėl dantenos kraujuoja valant dantis. Uždegusios dantenos gali parausti ir patinti. Kasdienis švelnus valymas ir tarpdančių priežiūra padeda pašalinti minkštąsias apnašas, tačiau dantų akmenų namuose nepašalinsite. Jei kraujavimas kartojasi, dantenos patinusios ar skauda, užsirašykite odontologo apžiūrai, kad būtų nustatyta priežastis.
Kaip dažnai kraujuoja dantenos ir kodėl į tai verta žiūrėti rimtai?
Dantenų ligos yra dažnos. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad sunkios periodonto ligos pasaulyje sudaro daugiau nei milijardą atvejų. JAV CDC duomenimis, 2009–2014 m. periodontitu sirgo maždaug keturi iš dešimties 30 metų ir vyresnių JAV suaugusiųjų. Šių skaičių negalima tiesiogiai pritaikyti Lietuvos gyventojams ar spręsti pagal juos apie savo būklę.
Kraujas ant šepetėlio savaime neparodo ligos sunkumo. Ankstyvas dantenų uždegimas gali neskaudėti, o ryškesnių simptomų nebuvimas neatstoja apžiūros.
Kas yra dantenų uždegimas (gingivitas) ir kodėl kraujuoja dantenos?
Dažna priežastis yra bakterinis uždegimas dantenų krašte, vadinamas gingivitu. Minkštosios apnašos ir sukietėję dantų akmenys kaupiasi ties dantenų linija. Dantenos gali parausti, patinti ir lengvai kraujuoti palietus šepetėliu, tarpdančių siūlu ar valgant. MedlinePlus paaiškina, kad apnašų kaupimasis yra pagrindinė kraujuojančių dantenų priežastis, tačiau galimos ir kitos.
Priežastis ir riziką didinančias aplinkybes naudinga atskirti:
| Aplinkybė | Ką svarbu žinoti |
|---|---|
| Apnašos, akmenys, gingivitas ar periodontitas | Reikia įvertinti dantenas ir dantis, o ne tik mažinti matomą kraujavimą. |
| Per stiprus valymas, netinkamas tarpdančių priemonės naudojimas | Galimas vietinis sužeidimas. Techniką ir priemonės dydį gali patikrinti odontologas ar burnos higienistas. |
| Blogai priglundantys protezai ar sunkiai išvalomos restauracijų vietos | Gali dirginti audinius arba apsunkinti apnašų pašalinimą. |
| Diabetas, rūkymas, nėštumo hormonų pokyčiai | Keičia dantenų ligų riziką ar audinių reakciją į apnašas. |
| Kraują skystinantys vaistai ar retesnės bendrosios ligos | Gali būti susiję su kraujavimu. Vaistų savavališkai nenutraukite, apie juos pasakykite gydytojui. |
Neretai kelios aplinkybės sutampa. Vien kraujavimas nėra pagrindas diagnozuoti vitaminų stoką ar pradėti vartoti papildus.
Jei labiausiai neramina baltos apnašos ar dėmės ant liežuvio, tai nėra tas pats, kas dantenų uždegimas. Burnos pienligė ir geografinis liežuvis yra atskiros būklės. Pagal vien išvaizdą jų patikimai neatskirsite; nepraeinančias ar neaiškias dėmes parodykite odontologui. Apie šių požymių skirtumus taip pat rašo NHS.
Nuo gingivito iki periodontito: kuo skiriasi dantenų ligos?
Gingivitas apima dantenas. Periodontitas pažeidžia ir dantį laikančius audinius, įskaitant kaulą. Negydomas gingivitas gali progresuoti, tačiau iš kraujavimo kiekio ar vieno kišenės gylio matmens ligos stadijos nustatyti negalima.
| Klausimas | Gingivitas | Periodontitas |
|---|---|---|
| Ką apima? | Dantenų uždegimą be periodontitui būdingo atraminių audinių netekimo. | Dantį laikančių audinių pažeidimą ir kaulo netekimą. |
| Ką galite pastebėti? | Kraujavimą, paraudimą, patinimą. | Taip pat gali atsitraukti dantenos, atsirasti blogas kvapas, dantų paslankumas ar kramtymo pokyčiai. |
| Koks gydymo tikslas? | Pašalinti apnašas ir uždegimą, atkurti dantenų sveikatą. | Suvaldyti uždegimą, stabdyti tolesnį pažeidimą ir išlaikyti dantis. |
| Ko gali reikėti? | Individualios namų priežiūros ir profesionalaus apnašų bei akmenų pašalinimo. | Valymo po dantenomis, pakartotinio vertinimo, palaikomosios priežiūros, kai kada chirurginio gydymo. |
CDC nurodo, kad gingivitas yra grįžtamas, o periodontitą reikia profesionaliai gydyti ir kontroliuoti. Sumažėjęs kraujavimas savaime neįrodo, kad neliko gilesnės ligos. Periodontito gydymo etapus aprašome atskirai.
Nelaukite dviejų savaičių ar skausmo, jei dantenų kraujavimas kartojasi. NHS rekomenduoja odontologo apžiūrą jau tada, kai dantenos kraujuoja valant dantis ar valgant kietesnį maistą.
Kraujuojančios dantenos ir bendra sveikata
Burnos sveikata susijusi su bendra organizmo būkle. Per apžiūrą svarbu pasakyti apie bendrąsias ligas, nėštumą, rūkymą ir vartojamus vaistus.
- Cukrinis diabetas. Sergant diabetu dantenų ligų rizika didesnė, o bloga burnos sveikata gali apsunkinti diabeto valdymą. NIDDK rekomenduoja reguliarią burnos priežiūrą ir reikalingą gydymą derinti su diabeto kontrole.
- Nėštumas. Hormonų pokyčiai gali sustiprinti dantenų reakciją į apnašas. Tai nėra priežastis nustoti valyti dantis ar atidėti būtiną gydymą. Amerikos odontologų asociacija (ADA) nurodo, kad profilaktinis ir reikalingas dantų gydymas saugus viso nėštumo metu; apie nėštumą ir individualias sveikatos aplinkybes pasakykite odontologui.
- Rūkymas. Didina periodonto ligų riziką ir gali bloginti gijimą bei gydymo rezultatus. NIDCR pabrėžia tabako atsisakymo svarbą. Menkas kraujavimas rūkančiam žmogui nėra patikimas sveikų dantenų įrodymas.
Šios sąsajos nereiškia, kad vien iš dantenų kraujavimo galima nustatyti bendrąją ligą. Jei kartu lengvai atsiranda mėlynių, kraujuoja kitose vietose ar yra kitų nepaaiškinamų simptomų, kreipkitės ir į šeimos gydytoją.
Kada dantenų kraujavimas yra pavojaus ženklas?
Pasikartojantis kraujavimas vertas apžiūros, net jei neskauda. Esant stipriam skausmui, tinimui ar kitiems žemiau išvardytiems požymiams, pagalbos reikia greičiau.
| Ženklas | Ką daryti |
|---|---|
| Kraujuoja valant dantis, dantenos paraudusios ar patinusios | Užsirašyti odontologo apžiūrai ir tęsti švelnią kasdienę priežiūrą. |
| Blogas kvapas, atsitraukusios dantenos, pasikeitęs sukandimas | Įvertinti periodonto būklę, o ne tik rinktis kvapą maskuojantį skystį. |
| Dantis pradėjo klibėti, dantenas labai skauda ar smarkiai patino | Kreiptis skubiai dėl odontologo įvertinimo. |
| Pūliai, didėjantis veido ar žandikaulio tinimas, karščiavimas | Kreiptis dėl skubios odontologinės pagalbos, gali būti infekcija. |
| Smarkus, nesustojantis ar be aiškios priežasties pasikartojantis kraujavimas | Nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos, ypač vartojant kraują skystinančius vaistus. |
Jei dėl tinimo sunku kvėpuoti ar ryti, reikia skubios medicinos pagalbos, skambinkite 112. Šie infekcijos pavojaus požymiai aptariami NHS informacijoje apie pūlinį; nevaldomo kraujavimo svarba aptarta NHS informacijoje apie antikoaguliantus.
Kaip gydomos kraujuojančios dantenos?
Gydymas visada pradedamas nuo priežasties, o ne nuo simptomo. Skalavimo skysčiai ir „dantenoms skirtos“ pastos negali pašalinti dantų akmenų. Gydymo apimtis priklauso nuo apžiūros ir tyrimų rezultatų:
- Burnos apžiūra ir zondavimas. Vertinamas kraujavimas, kišenių gylis, dantenų atsitraukimas ir dantų paslankumas. Rentgeno nuotraukos, kai jų reikia, padeda įvertinti kaulą. Vien gilesnė kišenė nėra visa diagnozė.
- Profesionali burnos higiena. Pašalinamos apnašos ir akmenys, aptariama kasdienė priežiūra. Gingivito atveju tai svarbi gydymo dalis.
- Valymas po dantenomis. Nustačius periodontitą gali reikėti išvalyti šaknų paviršius ir periodonto kišenes. Procedūros apimtis bei nejautros poreikis sprendžiami individualiai.
- Namų priežiūros planas. Parenkama tinkama tarpdančių priemonė, tikrinama valymo technika ir aptariami rizikos veiksniai.
- Pakartotinis vertinimas ir palaikomieji vizitai. Tikrinama, kaip audiniai reagavo į gydymą. Vizitų dažnis priklauso nuo likusių kišenių, uždegimo ir individualios rizikos.
- Chirurginis gydymas. Kai kuriems periodontitu sergantiems pacientams jo gali reikėti po pradinio gydymo ir pakartotinio vertinimo. Ne kiekvienam kraujuojančių dantenų atvejui reikia operacijos.
Tokią gydymo ir pakartotinio vertinimo eigą aiškina Europos periodontologų federacija (EFP). Ilgalaikei kontrolei reikia ir kasdienės priežiūros, ir sutartų kontrolinių vizitų.
Kaip gydyti dantenų uždegimą namuose ir kada kreiptis į odontologą?
Namų priežiūra yra gydymo dalis, tačiau namuose negalite patikimai nustatyti, ar tai tik gingivitas, ar jau periodontitas, ir negalite pašalinti dantų akmenų. Todėl jei kraujavimas kartojasi, dantenos patinusios ar skauda, užsirašykite odontologo apžiūrai, o esant pavojaus ženklams iš lentelės aukščiau kreipkitės skubiau. Kol laukiate apžiūros, tęskite apnašų šalinimą, tik darykite tai švelniai.
- Valykite du kartus per dieną maždaug po dvi minutes. Naudokite dantų pastą su fluoru, pasiekite išorinius, vidinius ir kramtomuosius paviršius bei dantenų kraštą. Baigę išspjaukite pastos likučius, iškart vandeniu neskalaukite.
- Nespauskite šepetėlio stipriau dėl kraujavimo. Minkštas šepetėlis ir švelni technika padeda išvengti papildomo traumavimo. Jei nežinote, kaip valyti dantenų kraštą, paprašykite parodyti per vizitą.
- Kasdien išvalykite tarpdančius. Tarpdančių šepetėlis turi tikti tarpui, jo nereikia grūsti jėga. Siauriems tarpams gali tikti siūlas. Skirtingose vietose gali reikėti skirtingo dydžio šepetėlių.
- Pasirinkite priemonę, kurią gebate naudoti kruopščiai. Tinka ir rankinis, ir elektrinis šepetėlis. Burnos irigatorius kai kuriems žmonėms gali būti papildoma priemonė, bet jo tinkamumą aptarkite su odontologu ar higienistu.
- Nepraleiskite kraujuojančios vietos. Švelniai valykite ir ją. Jei vienoje vietoje nuolat skauda, priemonė užstringa ar kraujavimas stiprėja, reikia patikrinti priežastį ir techniką.
Valymo rekomendacijos pateiktos NHS dantų priežiūros gide ir EFP prevencijos patarimuose. NIDCR taip pat aptaria individualiai parenkamas tarpdančių valymo priemones.
Ar padės skalavimo skystis ar naminės priemonės?
Skalavimas nepakeičia šepetėlio, tarpdančių valymo ar akmenų pašalinimo. Gydytojas gali rekomenduoti papildomą priemonę konkrečiam laikui. Pavyzdžiui, chlorheksidinas paprastai vartojamas trumpai, gali dažyti dantis ir sukelti burnos sausumą. Nepradėkite ilgalaikio vartojimo savarankiškai. Jei skystis skirtas, jo vartojimo laiką derinkite su specialisto nurodymais; įprasto skalavimo skysčio nenaudokite iškart po dantų valymo pasta su fluoru.
Druskos, žolelių ar kitas skalavimo tirpalas nepašalina sukietėjusių akmenų ir neatstoja diagnozės. Nereikia bandyti akmenų nugramdyti aštriais daiktais ar ieškoti vis stipresnio skysčio, kol priežastis lieka neišaiškinta.
Kaip užkirsti kelią dantenų kraujavimui?
Dantenų sveikatą padeda palaikyti pastovūs įpročiai:
- Du kartus per dieną kruopščiai ir švelniai valyti dantis pasta su fluoru.
- Kasdien valyti tarpdančius pagal parodytą techniką.
- Lankytis sutartiems patikrinimams ir profesionaliam valymui. Intervalas parenkamas individualiai, o ne visiems vienodai.
- Rinktis subalansuotą mitybą; papildus vartoti pagal nustatytą poreikį, o ne kaip kraujavimo gydymo pakaitalą.
- Nerūkyti ir kartu su gydančiu gydytoju kontroliuoti diabetą, jei juo sergate.
Nuolatinis blogas burnos kvapas ir dantenų kraujavimas gali pasireikšti kartu, todėl vien kvapo maskavimo nepakanka.
Ką aptarti per konsultaciją?
Prieš vizitą prisiminkite, kada prasidėjo kraujavimas, ar jis būna tik valant, ar ir savaime, ar skauda ir kada paskutinį kartą buvo atlikta profesionali higiena. Turėkite vartojamų vaistų sąrašą. Pasakykite apie diabetą, nėštumą ir rūkymą.
Per odontologo konsultaciją Miško klinikoje Klaipėdoje galite aptarti, kokia kraujavimo priežastis, ar pakanka higienos, ar reikia periodonto gydymo, kokiomis priemonėmis valyti namuose ir kada vertinti rezultatą.
Dažniausiai užduodami klausimai apie dantenų uždegimą ir kraujavimą
Ar dantenų kraujavimas visada reiškia uždegimą?
Dažnai, tačiau ne visada. Kraujuoti gali ir sužeista dantena, o kraujavimą gali sustiprinti kai kurie vaistai ar bendrosios ligos. Jei jis kartojasi, priežastį turi įvertinti odontologas.
Ar dantenų uždegimą galima išgydyti namuose?
Apnašų sukeltas gingivitas gali praeiti pašalinus apnašas ir tinkamai prižiūrint burną. Tačiau akmenis turi pašalinti specialistas, o namuose neįvertinsite, ar nėra periodontito. Kasdienę priežiūrą derinkite su apžiūra, kai kraujavimas kartojasi.
Ar galima kraujuojančių dantenų nevalyti, kad nekraujuotų?
Ne. Nevalant apnašos toliau kaupiasi. Valykite švelniai tinkama priemone ir pasitarkite dėl technikos. Stiprus ar nesustojantis kraujavimas reikalauja skubaus įvertinimo.
Ar skalavimo skystis gali išgydyti kraujuojančias dantenas?
Vienas pats negali patikimai pašalinti priežasties. Jis gali būti gydymo priedas, tačiau nepakeičia mechaninio apnašų valymo, profesionalaus akmenų pašalinimo ir periodontito gydymo, kai jo reikia.
Ar nėščioms moterims saugu gydyti dantenas?
Taip. Reikalinga burnos priežiūra ir gydymas paprastai saugūs viso nėštumo metu. Informuokite odontologą apie nėštumą ir jo eigą; būtino gydymo neatidėkite vien dėl nėštumo.
Ar kraują skystinantys vaistai gali sustiprinti kraujavimą?
Taip. Pasakykite odontologui, kokius vaistus vartojate, tačiau savarankiškai jų nenutraukite ir nekeiskite dozės. Smarkiai ar nesustojamai kraujuojant reikia skubios medicinos pagalbos.
Ką daryti, jei vaiko dantenos kraujuoja?
Padėkite vaikui švelniai išsivalyti dantis ir užregistruokite odontologo apžiūrai. Kraujuojančias ar skaudančias vaiko dantenas taip pat reikia patikrinti, o smarkus tinimas ar stiprus skausmas reikalauja skubesnio įvertinimo.
Kiek laiko praeina, kol po higienos dantenos liaujasi kraujavusios?
Vienodo termino nėra. Jis priklauso nuo diagnozės, uždegimo ir kasdienio valymo. Laikykitės sutartos kontrolės, o jei kraujavimas išlieka ar stiprėja, kreipkitės anksčiau. Periodontitui reikia ilgalaikės palaikomosios priežiūros.